Gilinti skaitmeninės rinkodaros žinių – į Turkiją
Studijos užsienyje daugeliui tampa vienu įsimintiniausių gyvenimo etapų: naujos pažintys, kultūros, kelionės ir nepakartojama patirtis, praplečianti akiratį. Skaitmeninės rinkodaros studijų programos studentė Inesa Čepaitė, pasirinkusi „Erasmus+“ mainų programą Turkijoje, dalijasi savo asmenine istorija: kaip priėmė sprendimą, kokie įspūdžiai ją lydėjo Stambule, su kokiais iššūkiais teko susidurti ir kaip ši patirtis pakeitė jos požiūrį į mokslus bei gyvenimą.
Kodėl nusprendei dalyvauti Erasmus+ programoje?
Erasmus+ programoje nusprendžiau dalyvauti nes visada svajojau pagyventi užsienyje, pažinti kitą kultūrą, sutikti naujų žmonių ir įgyti tarptautinės patirties. Taip pat buvo smalsu patirti, ką reiškia studijuoti ne savo gimtąja kalba. Kadangi mano studijų programa ir taip turėjo daug angliškų terminų, tai nebuvo sudėtinga.
Kodėl pasirinkai būtent šią šalį ir universitetą?
Pildžiau paraišką gana vėlai, tad galėjau rinktis tik tarp Vengrijos ir Turkijos, nes šiose šalyse semestras prasideda šiek tiek vėliau. Pasirinkau Turkiją, nes norėjau iššūkio ir visiškai naujos patirties: kitos kultūros, kalbos, valiutos bei šalies, kuri nėra Europos Sąjungos narė. Nişantaşı universitetą man parekomendavo Tarptautinių ryšių skyriaus specialistė Ina, kuri ten jau lankėsi. Ji pristatė universitetą kaip labai modernų, ir tai tikrai pasitvirtino. Tai šiuolaikiškas, didžiulis universitetas, o mes su kitais Erasmus+ studentais dažnai juokaudavome, kad jaučiamės tarsi amerikietiškame filme „High School Musical“. Čia gausu erdvių, kuriose studentai gali pailsėti, pabendrauti ar padirbėti, pirmame pastato aukšte veikia daugybė kavinių ir užkandinių. Net turime savo „Starbucks“ ir maisto prekių parduotuvę – viskas, ko reikia studentams. Universiteto koridoriuose važinėja golfo aikštynų tipo automobiliai, o tarp aukštų kylama elevatorių laiptais. Aplinka labai moderni.
Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į naują šalį?
Prieš atvykstant įsivaizdavau Stambulą kaip didelį triukšmingą ir chaotišką miestą su 18 mln. gyventojų. Tačiau realybė pasirodė visai kitokia – nors miestas išties didelis, jis kupinas jaukumo, spalvų ir istorijos. Mane nustebino, kad žmonės čia gyvena ramiau, nėra tiek skubėjimo, o gatvėse tvyro draugiška, šilta atmosfera.
Kaip sekėsi prisitaikyti prie vietinės kultūros ir žmonių?
Prisitaikyti sekėsi lengviau, nei tikėjausi. Turkai – labai svetingi, draugiški ir nuoširdūs žmonės. Jie visuomet pasiruošę padėti, net jei kalbos barjeras trukdo susikalbėti. Dėl jų šilto požiūrio greitai užmezgiau naujų pažinčių ir pasijutau tarsi namuose.
Kuo skyrėsi studijos užsienyje nuo studijų Lietuvoje?
Didžiausias skirtumas buvo egzaminų sistema. Turkijoje studentai laiko egzaminus du kartus per semestrą. Galutinis pažymys susideda iš šių dviejų rezultatų, todėl mokymosi krūvis pasiskirsto tolygiau. Man tai patinka, nes taip lengviau išlaikyti tempą viso semestro metu. Be to, čia labai griežtai žiūrima į lankomumą – jis taip pat turi įtakos galutiniam pažymiui.
Ar teko susidurti su kalbos barjeru?
Iš pradžių maniau, kad bus iššūkis visą laiką kalbėti anglų kalba, tačiau greitai pripratau. Dauguma studentų puikiai kalba angliškai, o su vietiniais visada atsirasdavo būdų susikalbėti: gestais, šypsenomis ar vertėjo pagalba. Tai patirčiai suteikė daugiau žavesio ir smagių situacijų.
Kokie buvo įsimintiniausi momentai ar nuotykiai Erasmus+ metu?
Įsimintiniausi momentai: bendros išvykos su kitais Erasmus+ studentais ir užsimezgusios draugystės. Dalyvavome įvairiuose renginiuose, kartu tyrinėjome Stambulą, lankėmės vietinėse kavinėse. Ypač įsiminė kelionė į Kapadokiją – skrendant oro balionu, kai virš uolų dar kartu sklandė šimtas balionų. Jaučiausi kaip pasakoje.
Ar turėjai galimybę keliauti po kitas šalis ar miestus?
Kai nebuvo paskaitų, kartu su kitomis Erasmus+ studentėmis leidomės į kelių dienų išvyką po Turkijos miestus – aplankėme Bursą, Eskišehirą, Izmirą, Samsuną. Dalyvavau ir universiteto organizuotose išvykose į Kapadokiją ir net į Sakartvelą.
Kaip Erasmus+ patirtis pakeitė tavo požiūrį į mokslus ar gyvenimą?
Dalyvavimas Erasmus+ programoje leido pasijusti tarsi naujai atgimusia, pamatyti pasaulį kitomis spalvomis ir mėgautis kiekviena akimirka. Tai išties geriausi mano metai gyvenime. Tarptautinė aplinka, nauji dėstytojai, kitoks paskaitų formatas dar labiau užmotyvavo mokytis ir dabar svarstau apie magistrantūros studijas, gal ir vėl užsienyje.
Su kokiais iššūkiais susidūrei ir kaip juos įveikei?
Didžiausias iššūkis buvo tvarkyti dokumentus. Reikėjo pasirūpinti daugybe formalumų: gyvenamosios vietos leidimu, studento pažymėjimu, draudimu, įvairiais registracijos dokumentais. Šie procesai užtruko, institucijos dirbo lėtai, o universitetas vis skubino. Tai pareikalavo nemažai kantrybės, tačiau galiausiai viskas pavyko sėkmingai.
Kaip vertini bendravimą su kitais tarptautiniais studentais?
Sutikau žmonių iš įvairiausių šalių – nuo Prancūzijos iki Malaizijos. Su kai kuriais tapome labai artimi ir iki šiol palaikome ryšį, planuojame susitikti ateityje. Sužinojau daug naujų faktų apie kitas kultūras, jų tradicijas. Mokėme vieni kitus savo gimtųjų kalbų. Nors visi buvome labai skirtingi ir atvykę iš įvairiausių pasaulio kampelių, mus visus vienijo noras keliauti ir studijuoti. Pokalbiai liejosi laisvai, smagiai leidome laiką. Jautėmės atradę savo žmones.
Ką patartum studentui, kuris svarsto vykti į Erasmus+ programą?
Patarčiau vos tik atsiradus tokiai progai drąsiai vykti ir nedvejoti. Nelaukti, kol būsi pasiruošęs, nes niekada toks nebūsi. Kai nuvyksi, pamatysi, kad visai nėra ko bijoti. Tai bus geriausias tavo prisiminimas gyvenime. Taip pat rekomenduoju dalyvauti įvairiuose universiteto organizuojamuose renginiuose, nes tai puiki galimybė užmegzti pažintis.
